Dantų ligos, simptomai, gydymas

 
 

Lūžo... dantukas

Nesudėtingos dantukų traumos

Jei nuskilo danties kraštelis arba dantis truputį pradėjo klibėti (skauda kandant, paburkusios dantenos), tokios traumos nelaikomos komplikuotomis. Tada pakaks elementarios pagalbos – keletą dienų dantuką pasaugoti, nekąsti kieto maisto, sekti jo būklę. Kai traumuotas nuolatinis dantukas, būtinai daroma rentgeno nuotrauka, ar nenukentėjo danties šaknys.  Trauma gali būti sudėtingesnė, nei matyti iš išorės.
Nuskeltas danties kraštelis – tai emalio pažeidimas. Šiuo atveju pakanka nupoliruoti aštrų danties kraštelį, jei reikia, atkurti kosmetinį danties vaizdą šiuolaikinėmis plombomis. Beveik neįmanoma pastebėti, kad dantis buvo plombuotas.

Sudėtingesnės traumos

Sudėtingiau, kai lūžta danties vainikas, nes tada gali būti pažeistas „danties nervas“ (pulpa). Reikia stebėti, ar lūžio vietoje nematyti raudono taškelio – danties pulpos. Tai nuspręsti gali tik gydytojas, kuriam nedelsiant turėtumėte parodyti lūžusį vaiko dantuką. Trauma gali pasireikšti ne iš karto. Nuo smūgio jėgos susiformuoja krešuliukų, į kuriuos patekus infekcijai, žūva danties „nervas“.
Traumuoto danties jokiu būdu negalima palikti likimo valiai. Juk būna atsivėrę dentino kanalėliai, todėl dantis pasidaro jautresnis – reaguoja į šiltą ir šaltą maistą. Vaikui nuolatos bus nepatogu.
Po traumos reikės ilgai bendradarbiauti su gydytojais. Po 3 mėnesių gydytojas nustatys, ar nesikeičia dantuko spalva, ar jis nepasidarė jautresnis. Dar kartą rekomenduojama apsilankyti po 6 mėnesių ir 12 mėnesių. Danties gyvybingumą galima nustatyti tik praėjus tam tikram laikui, nes iškart po traumos vaizdas gali būti iškreiptas. Ilgainiui dantukas gali pasidaryti gelsvesnis arba pilkšvesnis negu kaimyniniai. Tik nuotrauka parodys, ar neįvyko kitų pakitimų: neprasidėjo periodontitas, netirpsta šaknys ir t.t.

Komplikuotos dantų traumos

Po stipraus smūgio dantis gali lūžti, atverdamas „nervą“ (danties pulpos ragą). Tada jau negalima iš karto plombuoti, reikia dantį gydyti, bandyti jį išsaugoti gyvą. Tokiu atveju labai svarbu suteikti pagalbą kuo anksčiau po patirtos traumos. Kaip tyčia, daug traumų vaikai patiria per išeigines, kai šeimos svečiuojasi toli nuo namų, kai nedirba poliklinikos.  Tokiu atveju reikia iškart kreiptis į artimiausią budintį gydytoją, kuris tikrai suteiks pirmąją pagalbą. Kai „atviras nervas“ pradedamas gydyti vėliau nei po 2 parų, danties gyvo išsaugoti beveik nebeįmanoma.
Komplikuotomis traumomis laikomi dantų šaknų lūžiai. Iš išorės dantukas gali atrodyti sveikas, o rentgeno nuotraukoje matyti, kad dantuko šaknis skilusi. Priklausomai nuo smūgio stiprumo ir jo krypties, lūžių gali būti ne vienas. Danties likimas priklauso nuo lūžio linijos. Kuo lūžis aukščiau danties šaknies viršūnės, tuo prognozės geresnės. O kai lūžta prie pat danties vainikėlio, tada jau sunku išlaikyti gyvą dantį.
Po patirtų traumų dažnai dantukus tenka įtverti. (Panašiai, kaip ir lūžus rankos ar kojos kaului, kai gipsuojama). Jei dantukas iš dalies išniręs, jis plomba surišamas su kaimyniniais dantimis, kad būtų stabilesnis. Toks įtvaras laikomas savaitę–10 dienų. Jei dantukas išniręs iš dalies, dantis pasislenka kitų dantų atžvilgiu, gali būti palinkęs į gomurį ar pasislinkęs lūpos link. Tokiu atveju nuskausminus dantukas nesunkiai atstatomas į buvusią vietą ir ,,surišamas” su kaimyniniais dantimis. Kurį laiką reikia pabūti su įtvaru.
Viena sunkiausių traumų, kai dantis įmušimas į žandikaulį, tarsi vinis įkalama į sieną - dantis sutrumpėja, o aplink šaknį esantys audiniai: raiščiai, kraujagyslės, nervai tiesiog sutraiškomi. Net ir po tokios traumos bandoma išsaugoti dantį gyvą, nors tai retokai pavyksta.
O kartais, stipriai trenkęsis į sieną ar metalines sūpynes, vaikas dantį tiesiog... išspjauna. Laiku kreipiantis į gydytoją, išmuštą nuolatinį dantuką galima įsodinti ir prigydyti.

Svarbu laikytis keleto patarimų.

1. Bet kokiu atveju, jei vaikas išsimušė dantį, dantuką būtina surasti. Tai svarbu, kad mažylis jo nenurytų, nepaspringtų. O gal išmuštas dantis  sulindo į dantenas? 
2. Kuo skubiau važiuokite pas gydytoją. Norint prigydyti dantį, laikas labai svarbus. Praėjus daugiau kaip 24 valandoms po traumos, to padaryti nebeįmanoma.
3. Nevalykite vaiko žaizdos jokiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis, tegul jis neskalauja burnos jokiais skysčiais. Natūralus kraujo krešuliukas leis geriau prigydyti dantį.
4. Į medicinos įstaigą dantuką vežkite ne popierinėje nosinaitėje, o paties vaiko burnoje. Seilės – idealiausia aplinka, kad dantukas išliktų gyvas. Jei mažylis visiškai atsisako dėti išmuštą dantuką į burną, galite dantį pamerkti į pieno indelį. Svarbiausia nepalikti danties sauso, kad nesudžiūtų. Tai taikoma tik nuolatiniams išmuštiems dantims.
5. Tik gydytojas gali nustatyti, ar įmanoma įsodinti išmuštą dantuką. Jei dantis išmuštas, o jo šaknis lūžusi, danties prigydyti nebeįmanoma.
Danties traumos, jei jos nedidelės, gali praeiti be ženklo, tačiau kartais po jų lieka labai sunkių pasekmių. Todėl nesvarbu, ar vaikas susižeidė pieninį, ar nuolatinį dantuką, visada kreipkitės į gydytoją.

Šaltinis: www.mamoszurnalas.lt

 

Straipsniai ir patarimai